Make your own free website on Tripod.com

Ne kėpucarėt qė themeluam lėvizjen punėtore e komuniste

Pandi Kristo (Gusho), 1914-1994. U lind nė Korēė mė 29 korrik 1914 nė njė familje atdhetare. Arsimin fillor dhe unik e mori nė vendlindje. Pėr arsye ekonomike, nuk e vazhdoi mė tej shkollimin sepse iu fut punės pėr tė mbajtur familjen.

Punoi si kėpucar nė punishten e Sotir Vullkanit, njėrit nga themeluesit e Grupit Komunist tė Korēės. Mė pas punoi si ndihmėsmjeshtėr nė punėtorinė speciale “Titan”, njė qendėr e rėndėsishme e GKK qė kishte pronarė tė saj, Nesti Titanin (Gambeta -Rrapi) dhe Petraq Titanin (Kostallari). Ka marrė pjesė nė tė gjitha aktivitetet qė organizonte shoqėria “Puna” kundėr regjimit zogist dhe nė revoltat e GKK kundėr pushtuesve fashistė.

Nė 4 shkurt tė vitit 1939, nė pragun e pushtimit fashist, pasi arrestohet sė bashku me 73 shokė, filloi procesi gjyqėsor. Tė akuzuar ishin: Sotir Vullkani, Stefo Grabocka, Miha Lako, Kristo Themelko, Zef Mala, Emin Durraku, Tuk Jakova, Qemal Stafa, Vasil Shanto, Niko Xoxi, Ilo Panduku, Gjovalin Luka, Petro Duma, Vasil Llazari, Myzafer Asqeriu, Jorgji Shuteriqi e shumė tė tjerė.Nė gjyqin e organizuar, kundėr komunistėve nga Gjykata e Mbretėrisė Shqiptare qė u zhvillua nė Tiranė nuk ishte gjyqi i parė kundėr komunistėve. Ai bashkė me 56 shokė u dėnua dhe u burgos nė Mbrezhdan tė Beratit, ndėrkohė qė 17 veta, u shpallėn tė pafajshėm. Nga Mbrezhdani, nė ditėt e para tė pushtimit, shpėrthyen burgun e mbetur pa xhandarė dhe u arrratisėn nė drejtime tė ndryshme me: Vasil Shanton, Zef Malėn, Qemal Stafėn, Tuk Jakovėn, Kristo Themelkon, Niko Xoxin, Emin Durakun, Ilo Pandukun, Jorgji Dhuteriqin dhe tė tjerėt. Pas formimit tė PKSh, nė shtėpinė e tij nė ditėt e para tė dhjetorit 1941 u formua Komiteti i Parė Qarkor i PKSh me sekretar politik doktor Ymer Dishnicėn dhe sekretar organizativ Pandi Kriston. Shumė shpejt, doli partizan dhe me krijimin e shtabit tė Qarkut tė Korēės u emrua komisar politik i tij. Nė Konferencėn e Parė tė Vendit tė PKSh, qė u organizua nė marsin e vitit 1943, zgjidhet anėtar i KQ tė PKSh, ndėrsa nė Kongresin e Parė Antifashist, qė u mbajt nė Pėrmet mė 24 maj tė vitit 1944, u zgjodh anėtar i kryesisė tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm Antifashist Nacional Ēlirimitar. Nė kėtė kohė, u emėrua zėvendėskomisar e pastaj komisar i Zonės sė Parė Operative Vlorė-Gjirokastėr.

Nė Plenumin e Dytė tė KQ tė PKSh, qė u mblodh nė tetor tė vitit 1944 nė qytetin e Beratit, u zgjodh anėtar i Byrosė Politike tė KQ tė PKSh dhe nė hije (pa e shpallur publikisht as edhe njė herė tė vetme, emrohet edhe shef i Shėrbimit Informativ. Pas ēlirimit emrohet sekretar politik i Komitetit Qarkor tė PKSh nė zonėn Tiranė-Durrės(1945), mandej, transferohet pranė aparatit tė KQ tė PKSh. Nė vitin 1947 caktohet kryetar i Komisionit tė Kontrollit tė Shtetit dhe nė vitin 1948 ministėr Pa portofol. Nė Plenumin e 11-tė tė KQ tė PKSh, Pandi Kriston u dėnua me masa tė rėnda partie dhe administrative. Nė Kongresin e Parė tė PKSh, kritikohet ashpėr dhe akuzohet sė bashku me Koēi Xoxen dhe grupin e tij.Masat ishin tė shumta dhe konsistonin kryesisht, pėr veprimtari agjenturore projugosllave e titisto-revizioniste, antishqiptare, antisovjetike, trockiste.Duhet thek- suar se, nuk u zbatuan kurrė rekomandimet e lėshuara nga Kongresi i XX-tė i PK tė BS pėr tė gjitha partitė komuniste dhe punėtore tė vendeve tė Evropės Lindore pėr likuidimin e pasojave tė shtrembėrimeve dhe luftės kundėr kultit tė individit pasojė e tė cvilave ishin edhe dėnimet e grupit tė Koēi Xoxes e Pandi Kristos. Pėrjashtohet nga Byroja Politike, KQ i PKSh dhe partia dhe shkarkohet nga tė gjitha funksionet qeveritare, partiake e Kuvendi Popullor.Mė 28 nėntor tė vitit 1948, arrestohet brenda nė selinė e KQ tė PKSh, mandej zhvillohet procesi hetimor e gjykohet nė njė proces gjyqėsor krejtsisht tė montuar tė tipit stalinisto-enverist dhe dėnohet me 20 vjet heqje lirie.

Dėnimin e ka kryer nė Tiranė, nė Burgun e Vjetėr, nė Burgun e Ri, nė atė tė artizanatit dhe nė Burrel.Nė tetor tė vitit 1963 u lirua nga burgu i Burrelit dhe familjarisht jetoi nė qytetin e Lushnjės me statusin e tė dėbuarit politik pėr 20 vjet.Nė kėtė qytet Pandi Kristo nuk u pėrzje kurrė me asnjė veprimtari tjetėr dhe ushtroi profesionin e tij tė kėpucarit.Nė vitin 1983 statusi i tė dėbuarit politik iu ngrit nė njė shkallė mė tė lartė dhe internohet familjarisht nė fermėn e Ēermės sė Lushnjės e cila ishte nė tė njėjtėn kohė edhe vendinternimi pėr shumė ish tė dėnuar politikė dhe ordinerė. Pas vetėvrasjes sė Mehmet Shehut dhe arrestimit tė Kadri Hasbiut, u thirr disa herė nė hetuesi nga organet e Sigurimit tė Shtetit nė Tiranė.Ai pyetej pėr probleme lehtėsisht tė kuptueshme policore qė synonin implikimin e tij nė kėto procese tė turpshme.Por edhe kėtė situatė tejet tė rėndė, Pandi Kristo diti ta kalojė me dinjitet. Ngjarja mė e dhimbshme e jetės sė tij ishte vdekja e gruas sė dashur mė 7 janar 1984 e cila ishte veterane e LANĒ dhe e internuar nė Ēermė tė Lushnjės sė bashku me burrin dhe vajzėn.Nė kėtė kohė, ai dhe vajza ishin fare vetėm nė shtėpi dhe nuk mund ta varrosnin, ndaj lajmėruan kryetarin e Degės sė Punėve tė Brendėshme tė Lushnjės, se po u mbetej e vdekura nė shtėpi pa varrosur!Kjo situatė ishte ēnjerėzore dhe e paimagjinueshme, ndaj dega e Punėve tė Brendėshme tė Lushnjės u detyrua ta varroste gruan e vdekur me punonjėsit e saj. Pas mė shumė se njė gjysmė shekulli, Pandi Kristo dhe e bija e tij u kthye nė Tiranė, i lodhur, i mplakur, por i qetė se nuk kishte tradhėtuar, veten e tij nė rradhė tė parė, pastaj shokėt dhe idealet pėr tė cilat kishte luftuar njė jetė tė tėrė.Atij i ishin akorduar shumė urdhra dhe medalje lufte dhe pune nga Presidiumi i Kuvendit Popullor tė cilat nuk i janė kthyer ende edhe sot. Pandi Kristo, vdiq nė Tiranė nė gjirin e familjarėve tė tij, mė 2 tetor tė vitit 1994 dhe prehet i qetė pranė varrit tė gruas sė vet qė e donte dhe respektonte aq shumė.

Nga Prof. As. Dr. Gjergj P. Titani